Transnacionalizmo kultūra: nuo diasporinio nacionalizmo prie kultūrinės pilietybės

Anotacija

Transnacionalinė migracija ir daugiakultūriškumo politika vis labiau sureikšmina kultūrinius aspektus, o mažumų ir imigrantų kultūrinės teisės tampa vis svarbesnė pilietybės dalis. Straipsnyje keliamas klausimas: kokias transnacionalinio kultūriškumo kryptis, siejamas su pilietybe, galime apčiuopti panagrinėję dvi lietuvių ir kitų rytų europiečių emigracijos į JAV bangas po Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų. Remiantis etnografinio lauko tyrimų, atliktų Čikagoje 2006 ir 2013 m., duomenimis, atskleidžiami du transnacionalizmo kultūros modeliai: diasporinis (tėvyninis) nacionalizmas ir kultūrinė pilietybė. Bandoma įrodyti, kad pirmasis modelis pasižymi etnokultūriniu bendruomeniškumu ir imperatyvu išsaugoti tėvynėje grėsmę patiriančią tautinę kultūrą, o antrasis – tarpetnine tinklaveika ir iš posovietinio pasaulio perkeltomis socialinėmis perlaidomis bei moralinės ekonomikos įpročiais.