Kognityvinė sąmonė I. Kanto patyrimo teorijoje
Raktiniai žodžiai:
pažinimas, sąmonė, patyrimas, Kantas, išorinis patyrimas, intelektualinis stebėjimas, vidinis patyrimas
Anotacija
Straipsnyje analizuojama kantiškoji kognityvinės sąmonės teorija, bandant į ją pažvelgti ne vien kaip į epistemologinę, bet ir kaip į psichologinę teoriją. I. Kantas patyrimą nusako kaip juslinės medžiagos ir konceptualinės formos sintezę, o prielaidas jai sudaro transcendentalinė sąmonė, disponuojanti baziniais pažinimą grindžiančiais konceptualiniais instrumentais ir veikianti tiek išorinio, tiek vidinio patyrimo sferoje. Šioje kognityvinės sąmonės teorijoje esama, nors tiesiogiai ir neišreikšto, socialumo aspekto: apriorinės sąvokos ir pažinimo principai / taisyklės yra kuriami ir legitimuojami ne tik atskirų individų, bet ir intersubjektyviai – socialinėje bendruomenėje. Transcendentalinę sąmonę traktuojant psichologiškai kaip individualią sąmonę steigiančius konceptualinius mechanizmus nagrinėjančią teoriją, reikia įvesti intelektualinį stebėjimą, kurio I. Kantas savo patyrimo teorijoje atsisako.
Publikuotas
2019-09-17
Numeris
Skyrius
Kultūra ir mokslas
