Prekariti kaip nestabilumo sąvoka

Anotacija

Straipsnis skirtas prekariti (angl. precarity – nestabilus egzistavimas) kategorijai apibūdinti, kuri yra svarbi dinaminio nestabilumo fenomeno, kylančio dėl dirbančiųjų pajamų svyravimo ir dažno darbo keitimo, aiškinimui. Esant prekariti situacijai darbuotojas savo padėtį vertina kaip besiskiriančią nuo normos ir neatitinkančią gyvenimo standartų, kurie yra būdingi jo artimiausiai aplinkai. Prekariti – tai situacija, kuri yra už „darbo rinkos ribų“ ir kuriai apibūdinti nepakanka kategorijų, skirtų nestandartiniams darbiniams santykiams. Kadangi tiriant prekariti tenka turėti omenyje tiek objektyvius, tiek subjektyvius parametrus, tai šio reiškinio negalima griežtai ir universaliai formalizuoti. Todėl prekariti kriterijų išskyrimas yra kontekstinis. Straipsnio autoriai yra įsitikinę, kad prekariti terminas skirtas iš esmės naujam reiškiniui, kuris nebuvo būdingas darbuotojų nestabilumo aiškinimui praeityje. Jų nuomone, negalima šiuolaikinės prekariti situacijos lyginti su engiamo darbuotojo (proletaro) padėtimi praeityje, nes pasikeitė struktūriniai darbo rinkos komponentai, o ankstesniųjų kartų patirtis paveikė naujų darbo standartų formavimąsi. Jais ir vadovaujasi darbuotojai, vertindami savo padėtį darbo rinkoje. Taigi prekariti yra reiškinys, kurio nebuvo praeityje, todėl yra aktualus tiriant šiuolaikinę darbo rinką.