Lygios galimybės ir orumas kaip vertybės I. Kanto deontologinės etikos perspektyvoje: įtraukiojo ugdymo atvejis
Raktiniai žodžiai:
vertybės, vertybinės nuostatos, įtraukusis ugdymas, negalia, Kantas, deontologinė etika, pareiga, kategorinis imperatyvas, Kitas, kitybė
Anotacija
Siekiama atskleisti, kaip vertybių ir vertybinių nuostatų vieta individo ir visuomenės vertybinės raidos sistemoje koreliuoja su visuomenės, kuriai priklauso žmogus, branda, kultūra, ideologija bei socialinės sferos (ypač švietimo) kaitos erdvėmis ir linkmėmis. Pagrindinė straipsnio tezė – vertybių kaita ir vieta visuomenės vertybių skalėje suponavo specialiojo ugdymo erdvės kaitą ir linkmes, kurių viena – įtraukusis ugdymas. Mažoji tezė išsirutulioja iš pagrindinės – neįgalieji (vaikai, paaugliai, jaunimas) ir jų artimieji iki šiol susiduria su sunkumais šiems siekiant išsilavinimo: lygios galimybės ir orumas kaip vertybės atskirais atvejais tebėra siekiamybė. Įsigilinus į specialiojo ugdymo kaitos aspektus, akivaizdu, kad šalyje sukurta teisinio reglamentavimo bazė tik teoriškai garantuoja lygias galimybes siekiant išsilavinimo. Ilgalaikių tyrimų duomenys rodo, kad realybėje neįgalieji neretai susiduria su įvairiais sunkumais. Taigi, vertybės, interpretuojamos iš I. Kanto deontologinės etikos ir jo kategorinio imperatyvo perspektyvos ir deklaruojamos švietimo sistemą reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose, realybėje nėra pasiekusios bazinių vertybių kartelės: ugdymo procese neįgalūs asmenys neretai yra ignoruojami ar / ir diskriminuojami.
Publikuotas
2019-04-03
Numeris
Skyrius
Kritikuoti, kurti, konstruoti: lygybė, tarpusavio sąveika, įtrauktis