Alternatyvos vartotojiškai kultūrai, arba skeptiškos vienatvės žavesys

Anotacija

Sociologo Zigmunto Baumano knygose, pavyzdžiui, „Vartojamas gyvenimas“, vartotojų prekių rinka analizuojama kaip įgavusi absoliutaus suvereno požymių. Rinka visagalė ir vartotojiškumas, kaip nepaliaujama takios modernybės tėkmė, neša viską su savimi. Nėra tokios žmogiško gyvenimo srities, kurios nebūtų nuplovęs šitas srautas. Z. Baumanas rinkos poveikį aprašo naudodamas politologijos sąvokas ir kartais apgailestauja, kad šis suverenas išmeta iš savo „valstybės“ tuos netikėlius, kurie neturi teisės joje gyventi. Nelaimėlių, iškritusių iš šio srauto, sociologas beveik neanalizuoja. Tiesiog jie pasirodo kaip tam tikras periferinis elementas, kuris paryškina rinkos ekonomikos poveikį: rinka nėra visiems palanki. Kartu ima atrodyti, kad nebėra jokios išeities iš šios beprotybės. Viskas, įskaitant žmonių santykius, yra viso labo tik vartojimas. Tai suvereno absoliutizmas. Rinkos mitas išaiškinamas iki galo: šioje padėtyje nebėra ko dar atsiklausti. Ką reiškia iškristi iš vartotojų rinkos? Ką gali ši vienatvės pozicija suteikti? Straipsnyje svarstomos vartojimo, komunikacijos ir vienatvės temos išryškinant alternatyvias pozicijas vartojimui.