Moderniojo priežastingumo transformacija M. Heideggerio mąstyme

Anotacija

Straipsnyje pateikiama heidegeriška priežastingumo sampratos analizė. Modernioji priežastingumo samprata remiasi karteziškąja tįsios erdvės samprata, pakankamo pagrindo principu, matematiniu aprašymu prieinamo objekto samprata ir linijinio laiko samprata. M. Heideggeriui mąstant apie būtį kaip išslaptinimą, šios sampratos buvo kritiškai aptartos ir transformavosi. Todėl kilo nauja galimybė suvokti priežastingumą kaip išslaptinimą – o šis numato kitą, ne algebrinę, erdvės sampratą, pagrindo principo temporalizaciją, kitokią nekintančio esmo sampratą ir, žinoma, ekstatinio laiko sampratą. Parodoma, kad heidegeriškoji ekstatinio laiko samprata ir kyla iš moderniosios priežastingumo sampratos kritikos bei transformacijos.