Branduolinės rizikos socialinis konstravimas: institucinių komunikacinių diskursų apie Astravo atominę elektrinę analizė

Anotacija

Straipsnis priskirtinas rizikos sociologijos ir branduolinės rizikos komunikacijos sritims. Remiantis Astravo atominės elektrinės atveju (BelNPP) parodoma, kaip politiniai subjektai diskursyviai kuria branduolinės rizikos supratimą. Dėl kontraversiškų diskusijų apie saugumą BelNPP yra svarbus Europai, ypač Baltarusijai ir Lietuvai. Atlikta politinių institucinių komunikacinių diskursų analizė, vykstanti nacionalinėse vyriausybėse ir parlamentuose Baltarusijoje ir Lietuvoje. Analizė atlikta kaip magistro baigiamojo darbo dalis. Empirinį pagrindą sudaro 132 tekstai, kurie buvo paskelbti 2012–2017 m. ir apibrėžiami kaip oficialūs instituciniai pranešimai spaudai. Teorinis aiškinamasis modelis apima diskursyvinio institucionalizmo, darbotvarkės nustatymo ir problemų rėminimo teorijas. Rezultatai rodo, kad diskurse vyrauja „saugos“ tema. Baltarusijos diskursas dažniau BelNPP demonstruoja kaip techninį iššūkį, o naudojamos laiko, vietos ir kt. sąvokos silpnina branduolinės rizikos suvokimą. Lietuvos diskurse daugiausia dėmesio skiriama politiniams aspektams, o naudojami diskursyvūs „rėmai“ sustiprina socialiai konstruojamą rizikos suvokimą.