Europos Sąjungos finansuotų 2004–2006 ir 2007–2013 m. socialinės politikos projektų pasiskirstymas tarp Lietuvos savivaldybių

Anotacija

Nuo narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios Lietuva dalyvavo 2004–2006 ir 2007–2013 m. ES fondų finansavimo projektinėje veikloje. Trečiasis finansavimo etapas vyksta šiuo metu ir straipsnyje jis neanalizuojamas. Kiekvienu laikotarpiu buvo keliami skirtingi tikslai: pirmuoju – pagrindinis socialinis prioritetas buvo investuoti į socialinei politikai įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą, antruoju – paremti didesnę pridėtinę vertę kuriančius projektus – sanglaudos skatinimą, paslaugų kokybę, žmogiškuosius išteklius. Kaip ES iškelti ir nacionaliniu lygmeniu pritaikyti tikslai įgyvendinami savivaldybių lygmeniu bei kiek kiekviena savivaldybė realizavo ES fondų finansuojamų projektų, nėra žinoma. Šiame straipsnyje pristatomas ES finansuotų socialinės politikos projektų pasiskirstymas Lietuvos savivaldybėse. Projektų įgyvendinimo statistika pateikiama sudarant kiekybinius ES finansuotų socialinės politikos projektų žemėlapius savivaldybėse. Sudarytų žemėlapių analizė suskirsto savivaldybes į penkias kategorijas pagal įgyvendintų projektų skaičių. Pirmojo finansavimo laikotarpiu projektai tarp savivaldybių pasiskirstė netolygiai, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų Lietuvos miestų buvo gana proporcingas savivaldybių dydžiui. Antrojo finansavimo laikotarpiu Vilniaus ir Kauno savivaldybėse įgyvendintų projektų skaičius padidėjo atitinkamai keturis ir penkis kartus. Vertinant visą ES projektų finansavimo 2004–2013 m. laikotarpį, didžiausias ES finansuotų projektų potencialas buvo realizuotas dvejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Šie didieji miestai įgyvendino ES finansuojamus projektus neproporcingu atotrūkiu tiek nuo trečio pagal dydį šalies miesto, tiek nuo kitų savivaldybių.