Viešosios filosofijos atsiradimas Rytų ir Vidurio Europos mies(tie)tiškose kultūrose: Vengrijos atvejis

Anotacija

Straipsnyje analizuojamas nacijos ir miesto, šalies ir sostinės santykis kuriantis tautinei savimonei XIX a. Rytų ir Vidurio Europoje. Pasitelkiama atvejo studija, kuria atsakyta į Vengrijos akademinės draugijos (dabar – Vengrijos mokslų akademija) klausimą apie Vengrijos miestų ir didmiesčių vaidmenį formuojantis Vengrijos nacionalinei kultūrai. Konkurso laimėtojo Jánoso Hetényi darbe, paskelbtame 1841 m., surasta pusiausvyra tarp miesto ir nacijos kaip idealių visumų temų, pateikiant viešosios filosofijos miestietiškumo istorinę analizę. Šis mies(tie)tiškos nacijos, kurią organizuoja didmiesčiai kaip kultūros centrai, modelis buvo kuriamas tik optimistiniais Vengrijos reformų eros (1825–1848) dešimtmečiais; jo paraštėse pasirodė pažįstami kitų epochų kultūrinės kritikos elementai, pavyzdžiui, nuodėmingo ir (etiškai) susvetimėjusio miesto temos.