Grikių įterpimo gylio įtaka vasarinių miežių ir pupų pasėlių piktžolėtumui

Anotacija

Straipsnyje pateikti duomenys apie grikių, kaip tarpinių augalų, skirtingo įterpimo gylio poveikį vasarinių miežių ir pupų pasėlių piktžolėtumui. Tyrimas atliktas 2019–2020 m. Pakruojo rajone, netoli Draudelių kaimo esančiuose dviejuose laukuose, Virmanto Pociaus ūkyje. Eksperimento variantai: I. Tarpiniai pasėliai (grikiai) rudenį neįterpti (kontrolinis variantas). II. Rudeninis seklus, iki 5 cm gylio, grikių, kaip tarpinių pasėlių, įterpimas. III. Rudeninis gilus, iki 20 cm gylio, įterpimas. Rudenį neįterpti (kontrolinis variantas) arba sekliai įterpti grikiai vasarinių miežių ir pupų pasėliuose lėmė didesnius daugiamečių ir žiemojančių piktžolių kiekius (IV piktžolėtumo kategorija), giliai įterptų grikių laukeliuose – mažesnius (III piktžolėtumo kategorija). Piktžolių gausos ir žalingumo balas vasarinių miežių pasėlyje siekė 7,84 balo, grikius įterpus 5 cm gylyje – 7,19 balo, o įterpus 20 cm gylyje – 6,40. Pupų pasėlyje piktžolių gausos ir žalingumo balai pagal šiuos variantus buvo atitinkamai 8,11 ir 7,68 bei 6,92. Vasarinių miežių ir pupų pasėliuose vyravo astrinių (Asteraceae) šeimos augalai. Iš žalingų šios šeimos piktžolių galima išskirti dirvinę usnį (Cirsium arvense), rugiagėlę (Centaurea cyanus), bekvapį šunramunį (Tripleurospermum perforatum). Dirvinė usnis yra šviesamėgė šakniastiebinė piktžolė, jos žalingumo balas – 10. Pagal H. Ellenbergo indikatorines vertes ji yra indiferentiška dirvožemio drėgmei, pH bei dirvožemio turtingumui organinių medžiagų.