Pseudomonas syringae įtaka žieminių kviečių derlingumui

Anotacija

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad Lietuvoje auginamuose kviečiuose plinta patogeninės Pseudomonas syringae bakterijos, sukeliančios lapų dėmėtligę ir bazalinę bakteriozę. Grūdų derlingumo praradimas dėl P. syringae sukeliamų ligų gali siekti nuo 5 iki 50 %. Derliaus mažėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant aplinkos sąlygas (ypač temperatūrą ir drėgmę). Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingų Pseudomonas syringae kamienų ir užkrėtimo laiko įtaką Lietuvoje auginamų paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) žieminės formos grūdų derlingumui. Lauko sąlygomis penkių paprastųjų kviečių (Triticum aestivum) žieminės formos (toliau tekste – žieminių kviečių) veislių (‘Dagmar’, ‘Janne’, ‘Edvins’, ‘Skagen’ ir ‘Artist’) varpos užkrėstos aštuonių skirtingų P. syringae kamienų ląstelių suspensija (1,0 × 106 KSV ml–1) žydėjimo pradžioje (BBCH 61), viduryje (BBCH 63-65) bei pieninės brandos pradžioje (BBCH 70-71) ir viduryje (BBCH 75). Kontroliniame variante varpos apipurkštos steriliu distiliuotu vandeniu. Grūdų svorio skirtumai tarp tyrimo variantų vertinti kviečiams pasiekus pilnąją brandą (BBCH 89). Remiantis vidutiniais trijų veiksnių statistinės analizės duomenimis, galima teigti, kad P. syringae krėtimo laikas neturėjo reikšmingos įtakos grūdų svoriui (P = 0,1970), tačiau veislės ir P. syringae kamienai turėjo statistiškai reikšmingą įtaką (P = 0,0000). Sąveikos tarp skirtingų veiksnių – krėtimo laiko ir veislių, krėtimo laiko ir P. syringae kamienų bei veislių ir P. syringae kamienų – taip pat buvo statistiškai reikšmingos. Referentinės kultūros P. syringae pv. syringae (kamieno Nr. CFBP 4108 Van Hall 1902) ir P. syringae pv. atrofaciens (kamieno Nr. CFBP 3587 (Mac Culloch 1920) labiausiai mažino grūdų svorį (P = 0,0000), atitinkamai 10,2 % ir 9,1 %, palyginti su kontroliniu variantu.