Skirtingo įvairinimo lygio kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlių fitosanitarinė būklė

  • Jovita Balandaitė
  • Ugnius Ginelevičius
  • Austėja Švereikaitė
  • Kęstutis Romaneckas
Raktiniai žodžiai: pasėlių įvairinimas, ligos, kenkėjai, piktžolės

Anotacija

Tyrimai atlikti 2021 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis yra giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-Eutric Planosol-Ple-gln-w). Tyrimų tikslas – nustatyti skirtingo įvairinimo lygio pasėlių, skirtų energetinėms reikmėms, poveikį ligų ir kenkėjų paplitimui ir daromai žalai bei piktžolių gausumui ir biomasei. Tirti pasėlio įvairinimo būdai:

1. Vienanaris kukurūzų pasėlis (KU);
2. Vienanaris kanapių pasėlis (KA);
3. Vienanaris pupų pasėlis (PU);
4. Dvinaris kukurūzų ir kanapių pasėlis (KU + KA);
5. Dvinaris kukurūzų ir pupų pasėlis (KU + PU);
6. Dvinaris kanapių ir pupų pasėlis (KA + PU);
7. Trinaris kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlis (KU + KA + PU).

Tyrimų duomenimis, skirtingai nei buvo tikėtasi, vienanariame kanapių (KA) ir vienanariame pupų (PU) pasėliuose nustatyta neesmingai mažiau kenkėjų ir jų padaryta žala buvo mažesnė nei dvinariuose ir trinariame pasėliuose. Pasėlių įvairinimas buvo efektyvus pupų ligų kontrolės metodas. Mažiausias šokoladinės dėmėtligės (Botrytis cinerea, B. fabae) ir askochitozės (Ascochyta fabae) gausumas bei intensyvumas nustatyti kanapių ir pupų (KA + PU) pasėlyje. Geriausiu piktžolių stelbimu pasižymėjo dvinaris kukurūzų ir pupų pasėlis (KU + PU), juose nustatytas mažiausias piktžolių skaičius ir biomasė.

Publikuotas
2022-08-29
Skyrius
Agronomija