Žemės dirbimo technologijų poveikis dirvožemio agrofizikinėms savybėms, CO2 emisijai ir žieminių rapsų derlingumui

Anotacija

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti skirtingų žemės dirbimų bei tiesioginės sėjos poveikį žieminių rapsų derliui, dirvožemio agrofizikinėms savybėms ir CO2 emisijai. Eksperimento lauko dirvožemis yra giliau glėjiškas pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-Eutric Planosols – PLegln-w) (Buivydaitė ir kt., 2001). Taikytas stacionarus vieno veiksnio lauko eksperimentas, 1988 m. įrengtas Vytauto Didžiojo universisteto bandymų stotyje. Tyrimo objektas – žemės dirbimo sistemos: tradicinis arimas 23–25 cm gyliu rudenį (IA), kontrolinis variantas; seklusis arimas 12–15 cm gyliu rudenį (SA); seklusis purenimas 8–10 cm gyliu rudenį (SP); gilusis purenimas 13– 25 cm (GP); tiesioginė sėja įdirbant (įdirbtas visas plotas) iki 5 cm (TS). Ilgą laiką taikant sėją tiesiogiai į ražieną (įdirbant iki 5 cm) padidėja dirvožemio šlyties pasipriešinimas. Visą tiriamąjį laikotarpį sekliai purentuose ir tiesioginės sėjos laukeliuose nustatyta mažesnė CO2 koncentracija. Supaprastinti žemės dirbimai neturėjo esminio poveikio žieminių rapsų derlingumui.