Naminės obels veislės Lietuvoje 1820–1914 metais

Anotacija

Anksčiausios užuominos apie sodus Lietuvoje mus pasiekė dar iš viduramžių, tačiau vaismedžių veislių sąrašai buvo sudaryti tik XIX amžiuje. Tyrimo metu buvo susisteminta informacija apie 1820–1914 m. Lietuvoje augintų obelų veisles. Panaudoti 22 rašytiniai šaltiniai. Analizuojant duomenis taikytas kritinis lyginamasis istorinio tyrimo me­todas. Sudarytas 165 identifikuotų naminės obels (Malus domestica Borkh.) veislių, rekomenduotų auginti ir / ar augintų Lietuvoje, sąrašas. Nustatytos tendencijos: (i) dauguma obels veislių dėl gamtinių priežasčių nepasiteisino Lietuvos klimato sąlygomis; (ii) veislių pasirinkimas sodams grindžiamas ne tik gamtiniais ar ekonominiais, bet ir kultūriniais motyvais (vaismedžiai – asmens, sodo, dvaro reprezentavimo priemonė, sekant laikmečio madą); (iii) vaismedžių sodų įveisimas koreliavo su bendra parkų įrengimo tendencija (poslinkis nuo sodo kaip egzotikos rinkinio link sodo kaip vietos kultūros atradimo erdvės); (iv) XIX a. pabaigoje stebimas veislių pavadinimų vienodėjimas, rodantis profesionalios Lietuvos pomologijos formavimąsi; (v) ryškus sąrašų autoriškumas (rašantys pomologijos tema deklaravo ir savo subjektyvų požiūrį); (vi) stebimas sodininkystės demokratėjimas (XIX a. II pusėje sodai vis dažniau įveisiami ne tik dvaruose, miestuose, bet ir valstiečių sodybose).