Sausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų, vitamino C ir fenolinių junginių kiekiai skirtingų veislių kriaušių vaisių luobelėje ir minkštime

Anotacija

Darbo tikslas – ištirti ir palyginti biologiškai aktyvių junginių, sausųjų medžiagų ir tirpių sausųjų medžiagų kiekius Lietuvos klimato sąlygomis užaugintų skirtingų veislių kriaušių vaisių luobelėje ir minkštime. Tirti keturių skirtingų veislių (‘Alna’, ‘Ksena’, ‘Aleksandr Lucas’, ‘Beloruskaja pozdniaja’) kriaušių vaisiai, užauginti versliniame sode Joniškio rajone. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Kriaušių vaisių minkštime ir luobelėje standartiniais metodais nustatytas sausųjų medžiagų, vitamino C, tirpių sausųjų medžiagų ir ląstelienos kiekiai. Bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas spektrofotometriniu metodu, naudojant Folin-Ciocalteu reagentą. Tyrimų rezultatai parodė, kad daugiausia tirpių sausųjų medžiagų sukaupė ‘Alna’ kriaušių vaisių minkštimas (14,25 % n. m.), o daugiausia fenolinių junginių – šios veislės kriaušių vaisių luobelė (1290,99 mg 100 g^–1 s. m.). Iš esmės daugiausia sausųjų medžiagų nustatyta ‘Aleksandr Lucas’ kriaušių vaisių luobelėje (24,67 %). ‘Aleksandr Lucas’ ir ‘Beloruskaja pozdniaja’ kriaušių vaisių luobelės pasižymėjo didžiausiu vitamino C kiekiu, atitinkamai 2,70 ir 2,63 mg 100 g^–1 n. m., o didžiausi ląstelienos kiekiai nustatyti ‘Ksena’ veislės kriaušių vaisių luobelėje (36,12 % s. m.). Skirtingos kriaušių vaisių dalys sukaupė skirtingus kiekius tirtų junginių. Iš esmės didžiausi sausųjų medžiagų, vitamino C, fenolinių junginių ir ląstelienos kiekiai buvo kriaušių vaisių luobelėje, o didžiausias tirpių sausųjų medžiagų kiekis – kriaušių vaisių minkštime.