Kertinių miško buveinių būklės pokyčiai

Anotacija

Lietuvos miškuose kertinės ir potencialios kertinės miško buveinės (toliau (P)KMB) pirmą kartą inventorizuotos 2000–2004 metais. Pakartotinė esamų ir naujai steigiamų buveinių inventorizacija buvo atlikta 2013–2017 metais. Šiame tyrime įvertinti (P)KMB pokyčiai praėjus 10–15 metų nuo pagrindinės iki pakartotos inventorizacijos. Išanalizuota sukaupta ilgametė ir gausi informacija apie (P)KMB kertinius biologinius elementus, retąsias samanų, kerpių, induočių augalų, grybų, vabalų ir moliuskų rūšis bei neigiamus veiksnius ir tinkamiausias priemones biologinėms vertybėms išsaugoti. Rezultatai parodė, kad per 10–15 metų 90,5 % kertinių miško buveinių (KMB) būklė išliko stabili ar pagerėjo vertinant visas KMB, o potencialių kertinių miško buveinių (PKMB) būklė išliko stabili ar pagerėjo 60,3 % vertinant visų PKMB skaičių. Didžiausi pokyčiai nustatyti KMB virtimo potencialiomis ir PKMB virtimo kertinėmis buveinėmis kaitos scenarijuose. Pagal PKMB virtimo KMB kaitos scenarijų visi analizuoti biologiniai elementai turėjo ryškią 1,2–2,3 k. didėjimo tendenciją, o pagal KMB virtimo PKMB kaitos scenarijų visų analizuotų biologinių elementų sumažėjo 1,4–3,9 karto. Per 10–15 metų laikotarpį didžioji dalis KMB ir dalis PKMB patvirtino, kad gali išlaikyti potencialą ir papildyti biologinę įvairovę būdamos sąlyginai nedidelio ploto, taip užtikrindamos tvaraus miško kraštovaizdžio funkciją kaip retų organizmų rūšių buveinės bei saugomų teritorijų tinklo dalis. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas būtinoms priemonėms, nukreiptoms į (P)KMB biologinės įvairovės išsaugojimą (apsauga nuo ūkinio naudojimo, gamtotvarkos priemonių taikymo), nuolatinį šių teritorijų stebėjimą ir miško buveinių teisinio pagrindo bendroje miškų valdymo politikoje priėmimą bei įgyvendinimą.