Organinės anglies transformacijos aliuviniuose dirvožemiuose taikant skirtingas žemėnaudas

Anotacija

Tyrimų tikslas – įvertinti organinės anglies būklę aliuvinėse nuogulose susiformavusių dirvožemių žemėnaudose. Ėminiai paimti trimis lauko pakartojimais iš 0–10, 10–20 ir 20–30 cm sluoksnių. Tirtos trys žemėnaudos: žolynas, ariamoji žemė ir miškas. Teritorija yra šalia Surviliškio, Kėdainių r. sav. (55°26′08.37′′Š, 24°02′27.75′′R), Vidurio Lietuvos žemumoje. Išanalizuoti 27 mėginiai. Augalų liekanos iš mėginių pašalintos sutrinant ir persijojant dirvožemį per 0,25 mm sietą. Visose žemėnaudose daugiausia organinės anglies buvo aliuvinio dirvožemio viršutiniame 0–10 cm sluoksnyje, o didžiausios vertės nustatytos miško dirvožemyje. Greitai augantys lapuočiai yra veiksminga priemonė didinant OC kiekį salpžemyje, ypač 0–10 cm sluoksnyje. OC pasiskirstymas dirvožemio sluoksniuose priklausė nuo žemėnaudos. Žolyno ir miško žemėnaudos leidžia išsaugoti OC visame 0–30 cm sluoksnyje, vyksta mažesnė diferenciacija sluoksniuose pagal OC, palyginti su ariamąja žeme. Tai būtų galima sieti su skirtingose žemėnaudose vykstančių organinės medžiagos kaupimo ir skaidymo ypatumais. Labiliosios organinės anglies kiekis, panašiai kaip ir suminės organinės anglies, buvo ne tik didžiausias miško dirvožemio 0–10 cm sluoksnyje (0,392 g kg^–1), bet ir sudarė didesnę santykinę dalį suminėje organinėje anglyje (2,9 %), palyginti su kitomis žemėnaudomis (2,3–2,4 %).