Veiksniai, lemiantys miskanto (Miscanthus × giganteus) pridėtinių ūglių formavimąsi in vitro

Anotacija

Tyrimai atlikti Vytauto Didžiojo universiteto (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universiteto) Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto Agrobiotechnologijos laboratorijoje. Tirtas bazinės maitinamosios terpės, subkultivavimo ir augimo reguliatorių poveikis miskanto (Miscanthus × giganteus) pridėtinių ūglių formavimuisi in vitro kultūroje. Eksplantai – in vitro kultūroje užaugintų pridėtinių ūglių apikalinės meristemos, auginti Woody Plant Medium (WPM), ir Murashige ir Skoog (MS) maitinamosiose terpėse be augimo reguliatorių ir su skirtingais (1,0–4,0 mg l^–1) 6-benzylamino purino (BAP) ir 0,4 mg l^–1 indolil3-sviesto rūgšties (ISR) bei 0,01 mg l^–1 indolil-3-acto rūgšties (IAR) deriniais. Įvertinus bazinės maitinamosios terpės poveikį ūglių proliferacijai in vitro nustatyta, kad pridėtinių ūglių formavimosi dažnis WPM terpėje buvo nuo 5,0 % iki 18,5 % (po pirmo subkultivavimo) ir nuo 19,5 % iki 38,3 % (po antro subkultivavimo) didesnis, palyginti su MS terpe, papildyta analogiškais augimo reguliatorių deriniais. Įvertinus subkultivavimo poveikį nustatyta, kad WPM maitinamojoje terpėje po antro subkultivavimo pridėtinių ūglių formavimosi dažnis buvo nuo 13,3 % iki 18,5 % didesnis, palyginti su pirmu subkultivavimu, o MS maitinamojoje terpėje esminių skirtumų tarp subkultivavimų nenustatyta. Intensyviausias (48,8 %) pridėtinių ūglių formavimo dažnis ir didžiausias (24,1 vnt.) ūglių kiekis iš eksplanto nustatytas po antro subkultivavimo WPM maitinamojoje terpėje, papildytoje 3,0 mg l^–1 BAP + 0,4 mg l^–1 ISR + 0,01 mg l^–1 IAR.