Ekologinių trąšų įtaka bulvių gumbų derliui ir kokybei skirtingo drėgnumo metais

Anotacija

Tyrimo tikslas – įvertinti ekologinių trąšų įtaką bulvių gumbų derliui ir maistinių medžiagų kaupimui stiebagumbiuose, tręšiant skirtingų trąšų normomis. Eksperimentas atliktas 1,35 cm gylio ir 1,75 m² ploto cilindro formos betoniniuose lizimetruose, kurių bendras laukelių skaičius – 24 vienetai. Jie užpildyti Rytų Lietuvos zonai būdingu paprastojo išplautžemio (Haplic Luvisol) dirvožemiu: 12 vienetų laukelių priesmėliu ant priesmėlio ir 12 vienetų laukelių lengvu priemoliu ant lengvo priemolio. Eksperimentai (2016–2018) buvo vykdomi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filiale. Tirtos ekologinės trąšos trimis pakartojimais kiekvieno tipo dirvožemyje (paprastojo išplautžemio priesmėlyje ir lengvame priemolyje): 1) kontrolinis (be trąšų); 2) NPK organinės trąšos (Provita, fosforitmilčiai, kalio magnezija); 3) 40 t ha^–1 sapropelis; 4) 60 t ha^–1 kraikinis galvijų mėšlas. Tyrimų rezultatai rodo, kad sapropelis ir mėšlas skatino didesnį prekinių bulvių gumbų derėjimą abiejuose dirvožemiuose. Patręšus NPK trąšomis gautas didžiausias smulkios frakcijos (sėklinės) bulvių gumbų derlius (2017 ir 2019 m.) paprasto išplautžemio (Haplic Luvisol) priesmėlyje ir lengvame priemolyje. Nustatyta, kad 2019 m. sausringesniu laikotarpiu sukauptas elementų kiekis gumbuose padidėjo vidutiniškai apie 0,7–7 kartus abiejuose dirvožemiuose. Krakmolo kiekis gumbuose priklausė ne tik nuo įterptų trąšų, bet ir nuo meteorologinių sąlygų.