Laukinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams vertinimas skirtingais metodais

Anotacija

Straipsnyje pateikiami eksperimentinių tyrimų metu taikytų skirtingų vertinimo metodų (matavimų vietoje ir nuotolinių, pasitelkiant bepiločius orlaivius, didelės raiškos palydovų nuotraukas) studija. Išanalizuota sukaupta praktinė patirtis, taikant skirtingus medžiojamųjų gyvūnų pakenkto ploto ir padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydžio įvertinimo metodus. Nustatyta, kad laukinių žvėrių padarytai žalai nustatyti tinkamiausias apskaitos aikštelių išdėstymas yra sistemingas, tolygiai padengiantis visą tiriamą plotą. Apskaičiuoto laukinių žvėrių padarytos žalos dydžio paklaida svyravo ±3,8 %, kai apskaitos aikštelėmis buvo sistemingai padengta 0,2 % viso tiriamo lauko ploto; apskaitos aikštelėmis padengus 0,3 % lauko, žalos dydžio paklaida buvo ±2,1 %, matavimų vietoje dirbant trijų vertintojų komandai. 10 apskaitos aikštelių įvertinimas užtruko 33–40 min. Pasėlio vertinimo darbai, atliekami bepiločiu orlaiviu, atliekami greičiau (10 ha laukas nufotografuojamas per 20 min., gautų nuotraukų apdorojimas ir analizė užtrunka dar apie 40 min.), orlaiviui valdyti ir gautoms nuotraukoms apdoroti ir išanalizuoti reikalingas tik vienas specialistas; esant tinkamoms sąlygoms, nustatomas tikslus pažeidimo procentas. Didelės raiškos „Sentinel“ misijų palydovinės nuotraukos nėra tinkamos žemės ūkio pasėliuose laukinių gyvūnų padarytam pažeidimo dydžiui nustatyti.