Išsaugotų Lietuvos kiaulių veislių fenotipiniai požymiai ir jų palyginamasis įvertinimas

Anotacija

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių fenotipinį charakterizavimą ir palyginamąjį veislių išorinių požymių vertinimą. Vertintos tik suaugusios kiaulės – paršavedės ir kuiliai. Atliktas kiaulių kokybinių ir kiekybinių išorinių požymių registravimas ir vertinimas pagal tarptautinės Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) rekomendacijas, skirtas gyvūnų genetinių išteklių fenotipiniam charakterizavimui. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant SPSS 17 paketo daugiamatės dispersinės (GLM) ir diskriminantinės analizių modelius. Išsaugotų Lietuvos baltųjų ir Lietuvos vietinių kiaulių pagrindiniai fenotipiniai požymiai atitinka literatūros šaltiniuose apibūdintus veislių požymius. Palyginamasis Lietuvos baltųjų ir Lietuvos vietinių kiaulių veislių vertinimas parodė, kad be Lietuvos vietinėms kiaulėms būdingų karoliukų po kaklu ir šerių spalvų įvairovės, ryškiausiai veislės skiriasi kūno, ausies ir uodegos ilgiu. Lietuvos baltųjų, kaip stambesnių kiaulių, veislės įvaizdį patvirtina kuilių svorio ir matų palyginamasis vertinimas, nes paršavedžių kūno matus be priklausomybės veislei lemia ir jų fiziologinė būklė. Kiaulių amžiaus skirtumai ryškiausiai pastebimi lyginant jauniausių (iki 24 mėnesių) ir vyresnio amžiaus kiaulių kūno matus. Požymių skirtumų tarp vyresnio amžiaus kiaulių grupių neišryškina ir diskriminantinė analizė.