Ilgalaikės augalų kaitos derinių įtaka dirvožemio CO2 emisijai ir sliekų kiekiui

Anotacija

Lauko eksperimentas atliktas 2017 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bandymų stotyje, Agroekosistemų ir dirvožemio instituto sėjomainų kolekcijoje, įkurtoje 1967 metais. Dirvožemis drenuotas giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis (RDg8–k2) (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol (sicco) (CMg-p-w-can). Eksperimentas atliktas žieminių kviečių, rugių ir vasarinių miežių pasėliuose, įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių. Žieminiai rugiai (Secale cereale L.) ‘Matador’, kviečiai ‘Skagen’ ir vasariniai miežiai ‘Orphelija’ buvo pasėti taikant aštuonias skirtingas sėjomainas, po įvairių priešsėlių ir rugių monopasėlyje. Tyrimų tikslas – ištirti ilgalaikės augalų kaitos derinių ir nuolatinio pūdymo poveikį CO₂ emisijai iš dirvožemio ir sliekų kiekiui bei jų biomasei. Žieminiuose javuose ir miežiuose, augusiuose po priešsėlių, paliekančių didelį augalinių liekanų kiekį dirvožemyje, CO₂ emisijos intensyvumas iš dirvožemio nustatytas didžiausias. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nuėmus žieminių javų ir vasarinių miežių derlių sliekų kiekiui didžiausią įtaką turėjo augalinės liekanos, likusios po priešsėlio.