Ilgalaikės augalų kaitos derinių įtaka dirvožemio CO2 emisijai ir sliekų kiekiui

  • Lina Skinulienė
  • Vaclovas Bogužas
  • Vaida Steponavičienė
  • Aušra Sinkevičienė
  • Aušra Marcinkevičienė
  • Alfredas Sinkevičius
Raktiniai žodžiai: CO2 emisija, dirvožemio drėgmė, dirvožemio temperatūra, sliekai, sėjomainos

Anotacija

Lauko eksperimentas atliktas 2017 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bandymų stotyje, Agroekosistemų ir dirvožemio instituto sėjomainų kolekcijoje, įkurtoje 1967 metais. Dirvožemis drenuotas giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis (RDg8–k2) (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol (sicco) (CMg-p-w-can). Eksperimentas atliktas žieminių kviečių, rugių ir vasarinių miežių pasėliuose, įvairiose sėjomainose po skirtingų priešsėlių. Žieminiai rugiai (Secale cereale L.) ‘Matador’, kviečiai ‘Skagen’ ir vasariniai miežiai ‘Orphelija’ buvo pasėti taikant aštuonias skirtingas sėjomainas, po įvairių priešsėlių ir rugių monopasėlyje. Tyrimų tikslas – ištirti ilgalaikės augalų kaitos derinių ir nuolatinio pūdymo poveikį CO2 emisijai iš dirvožemio ir sliekų kiekiui bei jų biomasei. Žieminiuose javuose ir miežiuose, augusiuose po priešsėlių, paliekančių didelį augalinių liekanų kiekį dirvožemyje, CO2 emisijos intensyvumas iš dirvožemio nustatytas didžiausias. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nuėmus žieminių javų ir vasarinių miežių derlių sliekų kiekiui didžiausią įtaką turėjo augalinės liekanos, likusios po priešsėlio.
Publikuotas
2019-10-10
Skyrius
Agronomija