Ilgalaikės augalų kaitos įtaka žieminių ir vasarinių javų produktyvumui

Anotacija

Lauko eksperimentas buvo atliekamas 2015–2017 m. VDU Žemės ūkio akademijos (anksčiau Aleksandro Stulginskio universitetas) bandymų stotyje, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto sėjomainų kolekcijoje, 1966 m. įkurtoje prof. A. Stancevičiaus. Dirvožemis – drenuotas, giliau karbonatingas sekliau glėjiškas rudžemis (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol). Tyrimai vykdyti žieminio rugio (Secale cereale L.) ‘Matador’, žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) ‘Skagen’ ir vasarinio miežio (Hordeum vulgare L.) ‘Orphelija’ pasėliuose, kurie buvo pasėti aštuoniose skirtingose sėjomainose po skirtingų priešsėlių ir rugių monopasėlyje. Tyrimo tikslas – ištirti ilgalaikės augalų kaitos derinių poveikį tiriamų žemės ūkio augalų derlingumui ir derliaus struktūros elementams. Daugeliu atvejų rugių derliaus produktyvumo elementai buvo mažesni juos auginant 50 metų monopasėlyje. Geriausi produktyvumo rodikliai nustatyti rugius auginant žolinėje ir pūdiminėje grandyse, o kviečius – užimtame pūdyme ir tręšiant galvijų mėšlu. Šie rodikliai rugių pasėliuose labiau priklausė nuo kritulių kiekio ir temperatūrų sumos, kai formavosi generatyviniai organai. Tarp šių rodiklių ir produktyvių stiebų skaičiaus nustatyti statistiškai patikimai stiprūs ir vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai: r = 0,83, P ≤ 0,01; r = 0,90, P ≤ 0,05; r = 0,58, P ≤ 0,05; r = 0,85, P < 0,01, o žieminių kviečių – r = 0,87, P ≤ 0,01; r = 0,89, P ≤ 0,01. Geriausia žieminiai kviečiai dera auginami sėjomainoje po daugiamečių žolių ir ankštinių augalų. Augalų derlingumas monopasėlyje mažėja, tačiau optimalus tręšimas mineralinėmis trąšomis palaiko nors ir mažesnį negu sėjomainose, tačiau stabilų derlingumą. Vasariniai miežiai ne tokie reiklūs priešsėliams, todėl juos galima auginti ir po žieminių javų, tačiau jie būna derlingesni, kai pasėjami po kaupiamųjų ir sėjomainose, kuriose vienas iš rotacijos narių tręšiamas organinėmis trąšomis.