Necheminių piktžolių kontrolės priemonių poveikis cukrinių runkelių produktyvumui ir kokybei

Anotacija

Tyrimų tikslas – ištirti necheminių piktžolių kontrolės metodų poveikį ekologiškai auginamų cukrinių runkelių produktyvumo ir kokybiniams rodikliams. Tyrimai atlikti 2017 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (nuo 2019 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) bandymų stotyje. Tirtos necheminės piktžolių kontrolės sistemos: tarpueilių purenimas (kontrolinis-palyginamasis variantas), tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas piktžolėmis, tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas baltosiomis garstyčiomis, tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas persiniais dobilais ir tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas vasarinais miežiais. Taikant alternatyvias piktžolių kontrolės priemones iš esmės mažėjo cukrinių runkelių derlingumas, tačiau mulčiuojant baltosiomis garstyčiomis šio rodiklio sumažėjimas nebuvo esminis. Necheminės piktžolių kontrolės priemonės esminės įtakos cukrinių runkelių kalingumui, natringumui ir alfa aminoazoto kiekiui dažniausiai neturėjo. Esmingai didžiausias cukringumas (16,34 ir 16,26 %) buvo nustatytas cukrinių runkelių, kurie užaugo naudojant tarpueilių mulčiavimą vasariniais miežiais ir piktžolėmis (P < 0,05). Nors neesminis, tačiau didesnis runkelių lapų ploto indeksas nustatytas tuose eksperimento laukeliuose, kuriuose buvo taikytas tarpueilių išpjovimas ir mulčiavimas baltosiomis garstyčiomis. Lyginant nechemines piktžolių kontrolės sistemas, didžiausias baltojo (kristalinio) cukraus kiekis (4,96 t ha^–1) gautas iš tų cukrinių runkelių šakniavaisių, kurie užauginti taikant tarpueilių mulčiavimą baltosiomis garstyčiomis.