Ūkininkavimo sistemų produkcijos įvertinimas Lietuvoje: metodologinis pagrindas

Anotacija

Žemės ūkis kuria prekines ir neprekines gėrybes, kurių pasiūla priklauso nuo gamybos specifikos. Lietuvos atveju, žemės ūkio kaip ekonominės veiklos vaidmuo yra labai svarbus ne tik dėl kuriamos produkcijos, bet ir įvertinant tai, kad žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos. Tačiau agroekosistemose kuriami teigiami ir neigiami išoriniai efektai nėra apskaitomi rinkoje. Žemės ūkio viešųjų gėrybių vertei nustatyti gali būti naudojami specifiniai metodai, pavyzdžiui, pareikšto prioriteto metodai. Užsienio mokslininkai atlieka išsamius tyrimus vertindami neprekinę žemės ūkio produkciją, dažniausiai jie koncentruojasi į žemės ūkio veiklos naudos arba žalos nustatymą. Pasigendama kompleksinio ūkininkavimo sistemų rezultatų vertinimo, atsižvelgiant į ūkininkavimo specifiką ir intensyvumą. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – pristatyti ūkininkavimo sistemų produkcijos kompleksinio vertinimo metodologiją Lietuvoje, pagrindinį dėmesį skiriant viešųjų gėrybių vertinimui. Lietuvos atvejo analizei pasirinktos tradicinio ir ekologinio ūkininkavimo sistemos. Tyrimas aprėpia dvi ūkininkavimo sistemas, t. y. augalininkystę (įskaitant grūdinius ir pramoninius augalus) ir gyvulininkystę (įskaitant pieno gamybą ir galvijininkystę). Straipsnyje pagrindžiamas pasirinkimo eksperimentų metodo tinkamumas įvairių Lietuvos ūkininkavimo sistemų teikiamų viešųjų gėrybių vertei nustatyti. Žemės ūkio viešųjų gėrybių vertės ekonometriniam modeliavimui buvo pasirinktas „Nested logit“ metodas. Pagal sukurtą ir patikrintą metodiką pagrindiniame tyrime bus nustatytas polinkis mokėti už įvairių ūkininkavimo sistemų teikiamas viešąsias gėrybes.