Veiksniai, lemiantys sėjamosios kanapės (Canabis sativa L.) kaliusogenezę somatinių audinių kultūroje

  • Ernestas Maumevičius
  • Natalija Burbulis
  • Aušra Blinstrubienė
  • Irina Laiko
  • Ramunė Masienė
Raktiniai žodžiai: augimo reguliatoriai, Canabis sativa, in vitro, kaliusogenezė

Anotacija

Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos institute ir Jungtinio tyrimų centro Agrobiotechnologijos laboratorijoje. Tirtas augimo reguliatorių poveikis sėjamosios kanapės kaliaus indukcijai izoliuotų hipokotilių, skilčialapių ir lapų kultūrose. Izoliuoti hipokotilių, skilčialapių ir lapų segmentai auginti Murashige ir Skoog (MS) maitinamojoje terpėje be augimo reguliatorių bei papildytoje skirtingais zeatino (ZT) ir α-naftilacto rūgšties (NAR) arba indolilacto rūgšties (IAR) deriniais bei skirtingais tidiazurono (TDZ) ir α-naftilacto rūgšties (NAR) arba indolilacto rūgšties (IAR) deriniais. Genotipų ‘KAN-30’ ir ‘KAN-38’ didžiausias kaliaus susiformavimo dažnis izoliuotų hipokotilių kultūroje nustatytas auginant eksplantus maitinamojoje terpėje, papildytoje 2,0 mg l–1 ZT + 1,0 mg l–1 IAR, o genotipo ‘KAN-34’ – maitinamojoje terpėje, papildytoje 1,0 mg l–1 ZT + 0,5 mg l–1 NAR. Izoliuotų skilčialapių kultūroje ląstelių dedifereciacijos procesą labiausiai stimuliavo 2,0 mg l–1 ZT + 1,0 mg l–1 NAR derinys. Optimalus augimo reguliatorių derinys kaliaus indukcijai izoliuotų lapų kultūroje turi būti parenkamas konkrečiam genotipui. Izoliuotų lapų kultūroje vidutinis kaliaus susiformavimo dažnis buvo 4,8–5,6 karto didesnis, palyginti su vidutiniu kaliaus susiformavimo dažniu izoliuotų hipokotilių kultūroje, bei 2,7–3,1 karto didesnis, palyginti su vidutiniu kaliaus susiformavimo dažniu izoliuotų skilčialapių kultūroje.
Publikuotas
2019-01-13
Skyrius
Agronomija