Ksilanazių savybių ir jų imobilizavimo natrio alginate galimybės

  • Dalia Čižeikienė
  • Laura Prakopavičiūtė
  • Algimantas Paškevičius
  • Vita Raudonienė

Anotacija

Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į šalutinių maisto perdirbimo produktų bei žemės ir miško ūkio produktų perdirbimą į vertingus komponentus. Imobilizuotų fermentų panaudojimas šiam procesui sulaukia vis daugiau susidomėjimo dėl galimybės padidinti jų stabilumą ir ekonominės naudos. Šio darbo tikslas buvo atrinkti ksilanazes produkuojančius mikroskopinius grybus ir nustatyti temperatūros bei terpės pH įtaką ksilanazių aktyvumui, įvertinti mikroskopinių grybų gaminamų ksilanazių imobilizavimo galimybes: (I) kovalentiniu būdu ant kieto ne­šik­lio susiuvant ir (II) patalpinant kapsulėje su alginato geliu. Iš dešimties skirtingų mikroskopinių grybų atrinktas didžiausiu ksilanaziniu aktyvumu pasižymėjęs Penicillium genties mikroskopinis grybas. Nustatyta Penicillium sp. gaminamų ksilanazių optimali veikimo temperatūra buvo 70–100 °C, o pH vertė 6. Fermentai imobilizuoti kovalentiniu būdu ir natrio alginato gelyje. Nustatyta kovalentinio imobilizavimo efektyvumo priklausomybė nuo glutaro aldehido koncentracijos, ksilanazių tirpalo koncentracijos ir kapsulių išlaikymo ksilanazių tirpale trukmės. Imobilizuojant fermentus kovalentiniu būdu ksilanazių imobilizacijos efektyvumas siekė 91 %, o fiksuojant ksilanazes alginato gelyje – 65 %.

Publikuotas
2018-10-23
Skyrius
Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka