Perspektyvių cukrinių runkelių veislių atsparumas grybinėms ligoms ir derlingumo potencialas

Anotacija

2016 ir 2017 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale, Rumokų bandymų stotyje, buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas – nustatyti ir įvertinti genotipo ir cheminės apsaugos įtaką cukrinių runkelių atsparumui grybinėms ligoms ir derlingumui. Tyrimai vykdyti 11 cukrinių runkelių veislių pasėlyje, dviejuose fonuose: pasėliai buvo nepurkšti fungicidu ir purkšti epoksikonazolu 125 g l^–1. Tyrimų metais cukrinių runkelių pasėlyje labiausiai plito rūdys (sukėlėjas – Uromyces beticola), miltligė (sukėlėjas – Erysiphe betae Vaňha Weltzien) ir rudmargė (sukėlėjas – Cercospora beticola Sacc.). Labiausiai runkelius pažeidė rūdys, kurių intensyvumas buvo 9,66–61,79 %, miltligės intensyvumas siekė 12,71–55,98 % ir rudmargės – 7,47–54,23 %. Iš tirtų cukrinių runkelių veislių jautrumu rudmargei išsiskyrė ‘Merens’, ‘Balear’, ‘Davinci’, ‘Kashmir’ ir ‘Pottok’, atsparumu – ‘Berton’, ‘Selma KWS’ ir ‘Wellington’ veislės. Rūdims jautriausios buvo ‘Merens’ ir ‘Texel’, mažiausiai ši liga pažeidė ‘Minta’, ‘Berton’ ir ‘Strauss’ veislių runkelius. Miltligė labiausiai pažeidė ‘Merens’, ‘Balear’ ir ‘Minta’ veislių cukrinių runkelių lapus. Atspariausi miltligei buvo ‘Texel’ veislės runkeliai. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, derlingiausia buvo ‘Pottok’ veislė (šakniavaisių 90,46–93,85 t ha^–1). Daugiausia cukraus šakniavaisiuose sukaupė ‘Strauss’ veislės runkeliai. Epoksikonazolas cukrinių runkelių derlingumą 2016 m. didino nuo 0,44 iki 6,53 t ha^–1, o 2017 m. – nuo 0,07 iki 11,63 t ha^–1