Augalų selekcija Lietuvoje: 95-eri metai mokslo ir žemės ūkio plėtrai

Anotacija

Augalų selekcija Lietuvoje buvo pradėta 1922 m., įkūrus Dotnuvos selekcijos stotį. Pirmasis vadovas ir iniciatorius buvo prof. Dionizas Rudzinskas, jis pirmuosius augalų selekcijos darbus pradėjo 1902 m. Maskvos žemės ūkio institute. Prieš įkurdamas Maskvos selekcijos stotį 1910 m., prof. D. Rudzinskas kelis kartus lankėsi Vakarų Europos selekcijos ir sėklininkystės įstaigose, susipažino su augalų selekcijos darbais ir įvairiais tyrimais, atliekamais ne tik Europoje, bet ir JAV. Į Dotnuvą D. Rudzinskas atsivežė ne tik gausią savo sukurtų selekcinių linijų ir surinktų genetinių išteklių kolekciją, bet ir didelę selekcinio darbo patirtį, naujų šios srities žinių. Dėl to Dotnuvos selekcijos stoties darbai nenusileido atliekamiems kaimyninėse šalyse, kur augalų selekcija buvo pradėta keliais dešimtmečiais anksčiau. Pagrindinis augalų selekcijos metodas buvo analitinė selekcija, kai naujos augalų veislės kuriamos atrankos keliu iš jau esančių veislių. Vėliau nauji genotipai buvo kuriami atrenkant perspektyvias linijas iš savo sukurtų populiacijų, gautų kryžminant veisles ar linijas. Kaupiant žinias, tobulėjant lauko eksperimentų technikai ir reikalavimams naujoms veislėms, keitėsi ir selekcijos schemos, selekcijos darbai buvo papildyti biotechnologine grandimi. Dabartinės kuriamos veislės turi atitikti veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus. Per visą šalies augalų selekcijos laikotarpį buvo sukurtos 325 augalų veislės, turėjusios teigiamos įtakos nacionalinei žemės ūkio plėtrai.