Klimatinių sąlygų ir skirtingais metodais apskaičiuotų trąšų normų įtaka vasarinių kviečių derliui

Anotacija

2011–2015 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Rumokų bandymų stotyje, gerai sukultūrintame giliai glėjiškame karbonatingame išplautžemyje (IDk-g0), vykdyti lauko eksperimentai, kurių tikslas – nustatyti klimatinių sąlygų ir skirtingais metodais apskaičiuotų trąšų normų įtaką vasarinių kviečių derliui. Tyrimai parodė, kad taikant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos programą „Derlius“ vasariniams kviečiams tręšti per penkerius metus vidutiniškai 15,8 % mažiau sunaudota azoto trąšų, 81,9 % – fosforo, 41,1 % – kalio, palyginti su trąšų normomis 5 t ha–1 planuojamam grūdų derliui gauti. Penkerių metų tyrimai atskleidė, kad vasarinių kviečių derlingumui Baltijos jūros rytinėje dalyje ženklios įtakos turi jų augimo metu esamos klimatinės sąlygos. Grūdų ir šiaudų derlius, produktyvių stiebų skaičius koreliavo su vasarinių kviečių per vegetaciją iškritusių kritulių kiekiu ir didesne aktyvių temperatūrų suma BBCH 21–37 augimo tarpsniais. Neigiama koreliacija nustatyta BBCH 61–89 tarpsniais tarp išritusio didelio kritulių kiekio ir vasarinių kviečių derliaus. Penkerių metų vidutiniai duomenys parodė, kad vasarinių kviečių augimo metu didesnė aktyvių (≥10°C) temperatūrų suma didino šiauduose azoto, fosforo ir kalio, o grūduose – fosforo ir kalio koncentracijas.