Necheminių piktžolių kontrolės būdų ir biologinių preparatų poveikis žieminių rapsų pasiruošimui žiemoti ir derlingumui

Anotacija

Tyrimų tikslas – nustatyti necheminių piktžolių kontrolės būdų (terminio, mechaninio bei stelbimo) ir biologinių preparatų poveikį žieminių rapsų (Brassica napus L.) pasiruošimui žiemoti, taip pat derlingumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Lauko eksperimentas atliktas 2014–2016 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (Calc(ar) i-Endohypogleyic Luvisol) (LVg-n-w-cc). Eksperimento variantai: A veiksnys – necheminiai piktžolių kontrolės būdai: 1) terminis (drėgnuoju vandens garu); 2) mechaninis (tarpueilių purenimas); 3) stelbimas (savireguliacija sėjant siaurais tarpueiliais); B veiksnys – biologinių preparatų naudojimas: 1) nenaudoti, 2) naudoti. Rudens vegetacijos laikotarpiu stelbimo būdo laukeliuose, kuriuose žieminių rapsų pasėlio tankumas buvo esmingai 1,5–2,4 karto mažesnis negu mechaninės ir terminės piktžolių kontrolės būdų laukeliuose, nustatyta esmingai didžiausia rapsų antžeminė masė, taip pat lapų skaičius, šaknies kaklelio storis, šaknų plotas, bendras šaknų ilgis, šaknų masė, augalo lapų plotas, o 2015 m. – ir chlorofilo indeksas lapuose. 2014 m. naudoti biologiniai preparatai stelbimo būdo laukeliuose esmingai 41,3 % didino rapsų antžeminę masę, 33,2 % bendrą šaknų ilgį ir 28,0 % šaknų masę. Žieminių rapsų šaknies kaklelio storis 2014 m. priklausė nuo augalų lapų ploto (r = 0,83, P < 0,05) ir šaknų ploto (r = 0,86, P < 0,05), o 2015 m. – nuo augalų lapų ploto (r = 0,89, P < 0,05), šaknų ploto (r = 0,99, P < 0,01), šaknų bendro ilgio (r = 0,98, P < 0,01) ir jų masės (r = 0,99, P < 0,01). Tarp rapsų lapų ploto ir šaknų ploto, šaknų bendro ilgio ir jų masės nustatyti tiesioginiai, stiprūs ir labai stiprūs bei statistiškai patikimi koreliaciniai priklausomumai. Atsinaujinus rapsų vegetacijai 2015 m. pavasarį didžiausias pasėlio tankumas (98,0 vnt. m^–2) ir peržiemojimas (96,0 %) nustatytas taikant mechaninį piktžolių kontrolės būdą su biologiniais preparatais. 2016 m. pavasarį skirtingi necheminiai piktžolių kontrolės būdai ir biologiniai preparatai neturėjo esminės įtakos rapsų peržiemojimui ir pasėlio tankumui. Skirtingi necheminiai piktžolių kontrolės būdai 2015 m. neturėjo esminės įtakos rapsų biometriniams rodikliams prieš derliaus nuėmimą. 2016 m. stelbimo būdo laukeliuose formavosi esmingai mažesnė rapsų masė ir šakų skaičius, palyginti su kitomis taikytomis priemonėmis. Vidutiniais duomenimis, didžiausias rapsų ankštarų skaičius nustatytas taikant stelbimo būdą su biologiniais preparatais. Biologiniai preparatai stelbimo būdo laukeliuose 2015 m. esmingai didino 1 000 sėklų masę, o 2016 m. – augalo ankštarų skaičių, atitinkamai 7,2 ir 35,6 %. Sausais 2015 m. esmingai didžiausias žieminių rapsų sėklų derlingumas nustatytas taikant mechaninį piktžolių kontrolės būdą, o drėgnais 2016 m. – taikant stelbimo būdą su biologiniais preparatais. Biologiniai preparatai 2015 m. esmingai didino rapsų sėklų derlingumą terminės ir mechaninės piktžolių kontrolės būdų laukeliuose, o 2016 m. – stelbimo būdo laukeliuose, atitinkamai 43,4; 25,1 ir 51,5 %. Žieminių rapsų sėklų derlingumas 2015 m. priklausė nuo pasėlio tankumo (r = 0,86, P < 0,05) ir augalų aukščio (r = 0,94, P < 0,01), o 2016 m. – nuo augalo ankštarų skaičiaus (r = 0,98, P < 0,01) ir augalų aukščio (r = 0,85, P < 0,05).