Lietuvos gyventojų polinkio mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes tyrimo metodika

Anotacija

Žemės ūkis kaip ūkio šaka yra didžiausias žemės naudotojas, jis lemia kaimo aplinką ir kraštovaizdį. Žemėnauda, pasėlių struktūra, taikomi ūkininkavimo būdai ir aplinkosauginės praktikos, ūkinės, rekreacinės, kultūrinės paskirties objektų priežiūra turi įtakos išskirtiniam Lietuvos kraštovaizdžiui. Tyrimas sietinas su metodų, leidžiančių įvertinti agrarinio kraštovaizdžio viešųjų gėrybių vertę, analize ir metodikos, tinkamos Lietuvos atvejui, kūrimu. Tyrimo tikslas – patikrinti pasirinkimo eksperimentų metodo taikomumą Lietuvos gyventojų polinkiui mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes vertinti ir sudaryti patikimą metodiką tolimesniems tyrimams. Pasirinkimo eksperimentai – tai apklausa grįstas metodas, leidžiantis nustatyti sumas, kurias vartotojai sutiktų mokėti už jų pageidaujamus teigiamus agrarinio kraštovaizdžio pokyčius. Sudaryta metodika siekiama atskleisti, kaip Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojai ir jų lankytojai vertina agroekosistemose kuriamas kraštovaizdžio gėrybes bei alternatyvias politikos priemones jų būklei pagerinti ir ekonominei vertei padidinti. Bandomojo tyrimo metu paaiškėjo, kad tematika yra įdomi ir aktuali respondentams, atskleista paklausa agrarinio kraštovaizdžio gėrybėms. Ekonometrinio modeliavimo rezultatai parodė sąlyginio logit modelio tinkamumą naudoti pagrindiniame tyrime nustatant Lietuvos gyventojų polinkį mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes. Pagal sukurtą ir patikrintą metodiką pagrindiniame tyrime bus nustatytas polinkis mokėti už agrarinio kraštovaizdžio viešąsias gėrybes, kuris ypač reikšmingas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ programų, susijusių su kraštovaizdžio tvarkymu, tobulinimui – išmokų ūkininkams dydį susiejant su realia sukuriamų kraštovaizdžio viešųjų gėrybių verte.