Skirtingų azoto formų ir tręšimo laiko poveikis žieminiams kviečiams

Anotacija

Tyrimai vykdyti 2015–2016 m. Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje. Tirta paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) žieminė veislė ‘Skagen’, tręšta amidinio (N-NH₂), amonio (N-NH₄) ir nitratinio (N-NO₃) azoto turinčiomis trąšomis esant skirtingam augalų išsivystymui krūmijimosi (BBCH 21–29) tarpsniu. Tyrimai atlikti limnoglacialinio leng­vo priemolio ant moreninio molio karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i – Endohypogleyic Luvisol), dirvožemis – artimas neutraliam ir silpnai šarminis (pH_KCl 6,8–7,2), labai didelio fosforingumo (423–429 mg kg^–1), kalingas (157–163 mg kg^–1), vidutinio humusingumo (2,47–2,82 %). Nustatyta, kad mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, praėjus 7 dienoms po žieminių kviečių tręšimo amonio ir nitratinę formas turinčiomis trąšomis, buvo vidutiniškai 23,9 % didesnis, negu tręšiant amidinėmis trąšomis. Žieminių kviečių chlorofilo indeksą ir asimiliacinį lapų plotą esmingai didino amonio ir nitratinę bei amidinę formas turinčios azoto trąšos. Šiems rodikliams efektyvesnės buvo amonio ir nitratinę formas turinčios azoto trąšos tik tuo atveju, kai žieminiai kviečiai buvo tręšti 16 dieną nuo vegetacijos pradžios. Didžiausi žieminių kviečių grūdų derlingumai gauti augalus tręšiant amonio ir nitratinio bei amidinio azoto turinčiomis trąšomis vegetacijos pradžioje ir 4 dieną nuo vegetacijos pradžios. Nustatyti statistiškai patikimi ir stiprūs koreliaciniai ryšiai tarp grūdų derlingumo ir tręšimo azoto trąšomis laiko (ή_{amidinio azoto trąšos} = 0,850* ir ή_{amonio ir nitratinio azoto trąšos} = 0,878*).