Žemės dirbimo intensyvumo įtaka vandentalpai, vandens potencialui ir deficitui kukurūzų agrocenozėje

Anotacija

Lauko eksperimentas įrengtas 1988 m. tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Eksperimentas atliktas 4 pakartojimais. Iš viso buvo 20 laukelių. Eksperimento variantų laukeliai išdėstyti rendomizuotai. Augalų rotacija eksperimente: 1) vasariniai rapsai; 2) žieminiai kviečiai; 3) kukurūzai; 4) vasariniai miežiai. Pagrindinio žemės dirbimo supaprastinimas ir tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą neturėjo esminės įtakos dirvožemio tankiui. Viršutiniame (5– 10 cm) ir viduriniame (15–20 cm) dirvožemio sluoksniuose supaprastinti žemės dirbimai neturėjo esminės įtakos bendrajam poringumui ir porų pasiskirstymui, palyginti su tradiciniu žemės dirbimu. Giliausiame (30– 35 cm) tirtame dirvožemio sluoksnyje visi supaprastinti žemės dirbimai neturėjo esminės įtakos bendrajam poringumui. Didinat siurbimo jėgą didžiausias drėgmės kiekis dirvožemio 5–10 ir 15–20 cm sluoksniuose nustatytas taikant gilųjį purenimą ir tiesioginę sėją į neįdirbtą dirvą, palyginti su tradiciniu žemės dirbimu. Giliausiame (30–35 cm) tirtame dirvožemio sluoksnyje didžiausias drėgmės kiekis nustatytas sekliai purentuose laukeliuose.