Sėjomainų ir priešsėlių poveikis su auginamų javų derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekiui

Anotacija

Lauko eksperimentas atliktas 1967–2012  m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, vidutinio sunkumo karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje. Javai auginti aštuoniose sėjomainose: trilaukėje, javų, Norfolko, pašarinėje, sideracinėje, intensyviojoje, lauko be kaupiamųjų ir lauko su kaupiamaisiais augalais bei rugių monopasėlyje. Žieminiai rugiai auginti penkiose sėjomainose po šių priešsėlių: juodojo pūdymo, lubinų ir rapsų žaliajai trąšai, daugiamečių žolių I ir II naudojimo metų (toliau  –  I ir II  n.  m.) ir monopasėlyje; žieminiai kviečiai – keturiose sėjomainose: po juodojo pūdymo, vikių ir avižų mišinio ir po daugiamečių žolių I n. m.; vasariniai miežiai – septyniose sėjomainose: po avižų, žieminių rugių, bulvių, kukurūzų, pašarinių bei cukrinių runkelių; avižos – trijose sėjomainose: po vasarinių miežių, žieminių rugių ir kviečių. Nustatyta, kad išnešamų maisto medžiagų kiekiai priklausė nuo javų derlingumo ir skyrėsi auginant juos po įvairių priešsėlių. Atlikta koreliacinė ir regresinė analizė parodė, kad augalų pagrindinės ir šalutinės produkcijos derliuje sukauptas maisto medžiagų kiekis buvo skirtingas žieminių ir vasarinių javų pasėliuose. Didėjant žieminių rugių ir žieminių kviečių grūdų derlingumui (t ha^–1) patikimai didesni azoto (r  =  0,429*, r  =  0,836*), fosforo (r  =  0,516*, r  =  0,918*) ir kalio (r = 0,681**, r = 0,735*) kiekiai (kg t–1) buvo sukaupti šių javų grūduose. Didėjant šiaudų derlingumui juose patikimai didėjo azoto (r  =  0,413*, r  =  0,930**) ir fosforo (r  =  0,425*, r  =  0,773*) kaupimas, tačiau mažėjo kalio (r  =  –0,327*, r = –0,379*). Azoto (r = –0,716*, r = –0,998**), fosforo (r = –0,322*, r = –0,873*) ir kalio (r = –0,302*, r = –0,517*) kiekiai vasarinių miežių ir avižų grūduose buvo atvirkščiai proporcingi jų derlingumui. Didėjant vasarinių miežių ir avižų šiaudų derlingumui azoto kiekis mažėjo (r = –0,594*, r = –0,991**). Fosforo (r = –0,341*) ir kalio (r = –0,390*) kiekiai mažėjo didėjant avižų šiaudų derlingumui. Patikimų priklausomumų tarp vasarinių miežių šiaudų derlingumo ir fosforo bei kalio kiekių juose nebuvo nustatyta.