Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai

Anotacija

Tyrimo tikslas  –  nustatyti Lietuvos miškų pajaurėjusių (Albic Arenosols), paprastųjų (Haplic Arenosols) ir rudžemiškųjų (Cambic Arenosols) smėlžemių (II lygis) granuliometrinės sudėties ypatumus ir įvertinti jų poveikį šių smėlžemių susidarymui. Granuliometrinei analizei buvo atrinkta 19 smėlžemių profilių: 13 – pajaurėjusių, 3 – paprastieji ir 3 – rudžemiškieji. Dirvožemio ėminiai paimti iš smėlžemių profilių atskirų genetinių horizontų, slūgsančių 0–150  cm gylyje. Granuliometrinės analizės metu buvo išskiriamos šios smėlžemių smulkžemio (<2,0 mm) granuliometrinių dalelių frakcijos: 1) 2,0–1,0 mm, 1,0–0,5 mm, 0,5– 0,25 mm, 0,25–0,1 mm, 0,1–0,05 mm (smėlio frakcijos); 2) 0,05–0,02 mm, 0,02– 0,002 (dulkių frakcijos); 3) <0,002 mm (molio frakcija). Granuliometrine analize nustatyta, kad visų tirtų smėlžemių smėlio frakcija vidutiniškai sudarė 92,3  ±  1,0  %, dulkių frakcija  –  4,5  ±  0,6  %, molio frakcija – 3,2 ± 0,5 % viso smulkžemio (<2,0 mm) granuliometrinių dalelių. Pajaurėjusių smėlžemių smėlio frakcija buvo didžiausia (95,8 ± 0,3 %), o dulkių (2,2 ± 0,3 %) ir molio (2,0  ±  0,1  %)  –  mažiausios, palyginti su paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių analogiškomis frakcijomis. Rudžemiškieji smėlžemiai pasižymėjo daug didesniu vidutiniu granuliometrinių dalelių kiekiu stambiausiose 2,0–1,0  mm ir 1,0–0,5 mm smėlio granuliometrinėse frakcijose. Juose atitinkamai nustatyta 3,8 ir 13,9  % visų smulkžemio granuliometrinių dalelių. Paprastieji smėlžemiai išsiskyrė gerokai didesniu granuliometrinių dalelių skaičiumi (17,2 %) smulkiausioje 0,1–0,05 mm smėlio granuliometrinėje frakcijoje.