Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tendencijos nenašių žemių savivaldybėse

  • Edita Abalikštienė
  • Pranas Aleknavičius

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų raida nenašių žemių savivaldybėse. Atliekant tyrimus pasirinktos savivaldybės, kuriose vidutinis žemės našumas įvertintas mažiau nei 37 našumo balais (t. y. dirvožemių ūkinė vertė įvertinta tiek pat, kiek vertinami smėlio ir žvyro dirvožemiai arba nuardyti dirvožemiai). Iš 52 šalies kaimiškųjų savivaldybių mažiau nei 37 balais įvertintos 18 savivaldybių žemės. Be to, tokio našumo žemės yra ir 18 kitų savivaldybių, 48 seniūnijose. Tyrimui pasirinkta 12 Rytų Lietuvos administracinių vienetų (Molėtų, Utenos, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Laz­dijų rajonai ir Elektrėnų bei Druskininkų savivaldybės) ir 5 Vakarų Lietuvos administraciniai vienetai (Šilutės, Šilalės, Telšių, Plungės rajonai ir Rietavo savivaldybė). Apie 32 % šalies agrarinių teritorijų dėl nenašių žemių turi mažiau palankias ūkininkavimo sąlygas nei kitos šalies vietovės. Jose deklaruojama tik 72 % statistinių žemės ūkio naudmenų ploto (likusiose vietovėse – 87 %), vidutinis žemės sklypo dydis mažesnis 10–30 %, vidutinis ūkio dydis mažesnis apie 2 kartus, ploto vienete gaunama apie 40 % mažiau augalininkystės produkcijos.
Publikuotas
2013-11-12
Skyrius
Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka