Linijinių ir hibridinių žieminių rapsų sėjos laiko įtaka ligų plitimui pasėlyje

Anotacija

Tyrimas atliktas 2008–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau – Lietuvos žemės ūkio universiteto) Bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis – paprastasis sekliai glėjiškas išplautžemis IDg8-p. Tyrimo tikslas – įvertinti žieminių rapsų sėjos laiko įtaką ligų paplitimui pasėlyje. Eksperimento variantai – skirtingi sėjos laikai (A veiksnys): 2008–2009 m. – 1) rugpjūčio 10 d., 2) rugpjūčio 20 d., 3) rugpjūčio 30 d., 4) rugsėjo 10 d.; 2009–2010 m. – 1) rugpjūčio 10 d., 2) rugpjūčio 20 d., 3) rugpjūčio 30 d., 4) rugsėjo 5 d., 5) rugsėjo 10 d., 6) rugsėjo 15 d.; veislės (B veiksnys): 1) linijinė ‘Sunday’, 2) hibridinė ’Kronos’. Sėjos laikas turėjo esminės įtakos ligų paplitimui linijinės ‘Sunday’ ir hibridinės ‘Kronos’ žieminių rapsų pasėliuose. Mažiau atsparūs juodajai dėmėtligei ir fomozei buvo hibridinės ‘Kronos’ rapsai: šios veislės pasėlyje rasta daugiau pažeistų augalų ir nustatytas didesnis ligos intensyvumas. Linijinės ‘Sunday’ žieminių rapsų sėklų derlingumas labai ir statistiškai patikimai priklausė nuo fomozės pažeistų augalų pasėlyje (%) (r = –0,97, P < 0,01) ir ligos intensyvumo (r = –0,85, P < 0,05). Tarp hibridinės ‘Kronos’ žieminių rapsų sėklų derlingumo ir fomozės paplitimo statistiškai patikimų priklausomumų nenustatyta. Tarp juodosios dėmėtligės paplitimo pasėliuose bei abiejų tirtų veislių žieminių rapsų sėklų derlingumo statistiškai patikimų priklausomumų nenustatyta. Raktažodžiai: žieminiai rapsai, veislės, sėjos laikas, juodoji dėmėtligė, fomozė, sėklų derlius