Ekologiškų pievinių fitocenozių produktyvumas paprastajame išplautžemyje

Anotacija

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vokės filiale, paprastajame išplautžemyje (Idp), 2006–2010 m. atlikti moksliniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti žolių rūšių paplitimą ir produktyvumą įvairios botaninės sudėties šienaujamuose ir mišriai naudojamuose žolynuose, tręšiamuose tik ekologinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Tyrimų rezultatai rodo, kad šienaujamų ir mišriai naudojamų žolynų botaninė sudėtis iš esmės priklausė nuo sėtųjų žolių rūšių, kurios pasižymėjo skirtinga konkurencingumo galia. Nustatyta, kad tiek šienaujamuose, tiek mišriai naudojamuose žolynuose gerai išsilaiko hibridinės liucernos (Medicago sativa), ankstyvieji raudonieji dobilai (Trifolium pratense praecox L.), eraičinsvidrės (Festulolium braunii K. A.), tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.), pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.) ir baltieji dobilai (Trifolium repens L.). Sėjamieji esparcetai (Onobrychis viciifolia Scop.), apyninės liucernos (Medicago lupulina L.) bei paprastieji garždeniai (Lotus corniculatus L.) nepasižymėjo stipriomis konkurencinėmis galiomis. Daugiamečių įvairiažolių žolynuose daugiausiai paplito paprastieji kiečiai, paprastosios kraujažolės, kartieji kiečiai, paprastosios kiaulpienės, dirvinės glažutės. Vienametės įvairiažolės sudarė tik 1,2 %, iš jų vyravo bekvapiai šunramuniai, kanadinės konyzos. Hibridinių liucernų, baltųjų dobilų, ankstyvųjų raudonųjų dobilų, paprastųjų garždenių ir tikrųjų eraičinų mišiniai dera geriausiai. Jų sausųjų medžiagų derlius siekė 8,73–10,03 t ha–1 ir 8,70–9,68 t ha–1. Šienaujami žolynai buvo derlingesni (6,47– 10,03 t ha–1), šiek tiek prasčiau derėjo mišriai naudojami žolynai (6,02–9,64 t ha–1). Raktažodžiai: žolių mišiniai, šienavimas, mišrus naudojimas, rūšių paplitimas, produktyvumas