Cukrinių runkelių pasėlio piktžolėtumo mažinimo cheminėmis priemonėmis galimybės

Anotacija

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute 2006–2007 ir 2010 m. atlikti lauko tyrimai siekiant nustatyti fenmedifamo + desmedifamo + etofumezato, metamitrono ir chloridazono įtaką piktžolėtumui bei cukrinių runkelių produktyvumui ir kokybei. Cukrinių runkelių agrocenozėje didžiąją vienamečių piktžolių populiacijos dalį sudarė baltosios balandos (Chenopodium album L.), bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum perforatum (Merat.) M. Lainz), dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.), kibieji lipikai (Galium aparine L.) ir kt. Fenmedifamas + desmedifamas + etofumezatas silpniau naikino baltąsias balandas ir bekvapius šunramunius negu jo mišinys su metamitronu. Mišinyje metamitroną pakeitus chloridazonu, efektyvumas sumažėjo, bet ne iš esmės, tačiau prieš nuimant cukrinių runkelių derlių aptikta daugiau bekvapių šunramunių ir dirvinių našlaičių. Metamitrono ir chloridazono priedai prie fenmedifamo + desmedifamo + etofumezato patikimai mažino piktžolių masę. Mažesnių fenmedifamo + desmedifamo + etofumezato ir metamitrono normų statistiškai reikšmingos įtakos nenustatyta. Herbicidai neturėjo neigiamos įtakos cukrinių runkelių produktyvumui ir kokybei. Raktažodžiai: piktžolės, herbicidai, cukriniai runkeliai