Drėgnojo vandens garo poveikis grybinių ligų ir pupinių amarų plitimui cukrinių runkelių pasėlyje

Anotacija

2008–2009 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), tuo metu – Lietuvos žemės ūkio universiteto, Bandymų stotyje atliekant piktžolių naikinimo sukuriant aukštatemperatūrę aplinką (naudojant drėgnąjį vandens garą) tyrimus, buvo pastebėtas ir įvertintas garo poveikis lapų grybinių ligų ir pupinio amaro Aphis fabae Scop. plitimui cukrinių runkelių pasėlyje. Naudojant drėgnąjį vandens garą 3 kartus runkelių vegetacijos laikotarpiu, grybinių ligų intensyvumas rugpjūčio pradžioje (I apskaitos metu) buvo 48,1–55,6 % mažesnis negu kontroliniuose laukeliuose. Rugsėjo pabaigoje (II apskaitos metu) grybinių ligų intensyvumas drėgnuoju vandens garu apipurkštuose laukeliuose buvo sumažėjęs 54,2–58,3 %. Pirmos apskaitos metu labiausiai (67,8–79,0 %) buvo sumažėjęs rudmargės intensyvumas, antros apskaitos metu – miltligės (79,4–88,2 %) intensyvumas. Drėgnojo vandens garo poveikis amarams nustatytas ir įvertintas tik 2009 m. laukeliuose, kuriuose liepos viduryje buvo panaudotas vandens garas, amarų apniktų augalų kiekis sumažėjo 61,5 %, o amarų skaičius ant augalo – 51,8 %, palyginti su kontroliniais laukeliais. Raktažodžiai: Aphis fabae, Ramularia beticola, Cercospora beticola, Erysiphe betae