Didelių ūkių žemės valdų optimizavimas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas žemės reformos laikotarpiu susikūrusių ūkių naudojamos žemės laukų išsidėstymo racionalumas. Pagrindinis tyrimų tikslas – išanalizuoti stambiųjų ūkių žemės valdų išsidėstymą ir nustatyti jų optimizavimo galimybes. Tyrimams pasirinktuose Jonavos rajono savivaldybės ūkiuose nustatyta, kad vidutinis atskirai dirbamo lauko plotas 14,9  ha, vidutinis atstumas iš ūkinės sodybos į laukus  –  4,35  km, žemės valdos sąskaidos koeficiento K₂ reikšmės – nuo 2,64 iki 8,81 (vidutiniškai 3,62). Siekiant padidinti ūkių žemės valdų kompaktiškumą, siūloma rengti žemėtvarkos schemas, kuriose būtų projektuojamos žemės valdų perspektyvinės ribos, ir įstatymu įteisinti ūkio savininkui pirmumo teise įsigyti nuosavybėn šiose ribose esančius parduodamos žemės sklypus. Straipsnyje pateikiami ūkių žemės valdų ribų pertvarkymo pavyzdžiai ir skaičiavimai, pagrindžiantys galimą ūkių gamybos išlaidų ekonomiją sumažinus vidutinius atstumus į laukus. Parengtos metodinės rekomendacijos ūkių žemės valdų perspektyvinių ribų projektavimui šiems tikslams rengiamose žemėtvarkos schemose.