Organinių mulčių poveikis dirvožemio savybėms

Abstract

Tyrimai atlikti 2011–2012  m. Prienų rajone, Būčkiemio kaime, Jurgitos Munikienės ūkyje (54°42’N, 24°2’E). Tyrimo tikslas  –  įvertinti organinių mulčių įtaką dirvožemio fizikinėms (šlyties pasipriešinimui, drėgmei, temperatūrai) ir agrocheminėms (pH, judriajam fosforui ir kaliui, suminiam azotui) savybėms. Eksperimento dirvožemis – karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol) (Buivydaitė ir kt., 2001). Granuliometrinė sudėtis – drenuotas vidutinio sunkumo priemolis ant priesmėlio paklotu moreniniu moliu. 2011 m. auginti burokėliai, o 2012 m. – bulvės. Eksperimento variantai: 1) nemulčiuota, 2) smulkinti žieminių kviečių šiaudai, 3) pjuvenos, 4) smulkinta žolė. Šiaudų, pjuvenų ir žolės mulčias uždėtas 7 cm storio sluoksniu. Apskaitinio laukelio ilgis – 3,5 m, plotis – 2,0 m. Variantai pakartojimuose išdėstyti rendomizuotai. Eksperimentas vykdytas 4 pakartojimais. Tyrimais nustatyta, kad dirvos paviršių mulčiuojant pjuvenų ir šiaudų mulčiais dirvos temperatūra ir šlyties pasipriešinimas mažėjo, o drėgmės atsargos didėjo, palyginti su nemulčiuota dirva. Organiniai mulčiai neturėjo esminės įtakos judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekiui dirvoje, tačiau paskleistas žolės mulčias didino suminio azoto kiekį. Koreliacinės regresinės analizės duomenimis, nustatytas stiprus statistiškai patikimas koreliacinis priklausomumas tarp kalio kiekio dirvožemyje ir bulvių derlingumo. Didėjant kalio kiekiui didėjo ir bulvių gumbų derlingumas.