Cukrinių runkelių produktyvumo optimizavimo tyrimai naudojant bioorganines trąšas

Abstract

Lauko bandymai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stotyje 2012–2013  m. Tirta papildomo tręšimo per lapus bioorganinių universalių nanotrąšų NAGRO įtaka ‘Ernestina’ veislės cukrinių runkelių (Beta vulgaris L., var. saccharifera) augimui, fotosintetiniams rodikliams, šakniavaisių derlingumui ir kokybei. Prieš sėją bandymų laukas patręštas NPK 8:20:30 300 kg ha^–1 + amonio salietra (N₃₄) 200  kg  ha^–1 (foninis viso bandymo tręšimas  –  kontrolė). Cukrinių runkelių daigams esant keturių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (17–18 BBCH) augalai apipurkšti bioorganinių universalių nanotrąšų NAGRO 0,5 ir 1 l ha^–1 tirpalais. Antrą kartą bioorganinių trąšų tirpalais cukriniai runkeliai apipurkšti 5–6 porų tikrųjų lapelių augimo tarpsniu (21–22 BBCH). Kitos agrotechninės priemonės buvo atliekamos pagal Bandymų stotyje taikomą cukrinių runkelių auginimo technologiją. Cukrinių runkelių derlius nuimtas spalio  3  d. Šakniavaisių cukringumas nustatytas Marijampolės cukraus fabrike šaltosios digestijos metodu. Gauti bandymo rezultatai parodė, kad didesnę įtaką cukrinių runkelių augimui ir produktyvumui darė augalų apipurškimas du kartus bioorganinių nanotrąšų NAGRO 1 l ha^–1 tirpalais. Taip apipurškus, cukriniai runkeliai intensyviau augo ir kaupė sausas medžiagas, grynasis fotosintezės produktyvumas padidėjo 18,4 %, palyginti su tirtomis bioorganinėmis trąšomis neapipurkštais augalais. Cukrinių runkelių daigus apipurškus bioorganinių nanotrąšų NAGRO 1 l ha^–1 tirpalu du kartus, šakniavaisių derlingumas patikimai padidėjo 9,29 t ha^–1, cukringumas  –  1,14  %, baltojo cukraus gauta 1,90 t ha^–1 (22,9  %) daugiau, palyginti su kontroliniuose bandymo laukeliuose augusiais cukriniais runkeliais.