Tiesioginių išmokų reformos galimas poveikis žemdirbių namų ūkių pajamoms Lietuvoje

Abstract

Ankstesnių tyrimų išvados dėl tiesioginių išmokų ir kitų žemės ūkio subsidijų poveikio žemdirbių pajamoms nėra vienareikšmiškos. Vieni tyrėjai nustatė, kad jos mažina ūkių ir namų ūkių pajamų skirtumus bei nelygybę, kiti – atvirkštinį jų efektą. Be to, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014–2020 m. reforma siejama ne vien su siekiu užtikrinti deramas žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų asmenines pajamas, bet ir su noru sumažinti skurdą bei socialinę atskirtį, ypač smulkiųjų žemdirbių, kurie daugiausiai ir patenka į skurdo bei socialinės atskirties spąstus. Dėl to galimas BŽŪP reformos pasekmes svarbu įvertinti ne vien ūkių ar žemės ūkio šakos, bet ir žemdirbių namų ūkių lygmeniu. Tyrime mikrosimuliacijos būdu siekiama nustatyti žemės ūkio subsidijų pokyčių, sąlygotų tiesioginių išmokų pagal BŽŪP I ramstį reformos, ir jų veikiamų socialinės pašalpos pokyčių suminį tiesioginį poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms. Nustatyta, kad panaikinus tiesiogines išmokas ir kitas einamąsias subsidijas žemės ūkiui, žemdirbių namų ūkių pajamos sumažėtų, išskyrus namų ūkius, kurių dirbamos žemės plotas yra mažesnis už vieną hektarą ir kurių pajamos iš savarankiškos žemės ūkio veiklos yra tik papildomas pragyvenimo šaltinis. Tuo tarpu padvigubėjusios tiesioginės išmokos labiausiai padidintų didesnį žemės plotą naudojančių žemdirbių namų ūkių pajamas.