Aliejingųjų augalų aliejaus panaudojimo galimybės biodyzelino gamybai

Milda Gumbytė; Violeta Makarevičienė; Svitlana Kalenskaya; Anatolyj Junik

doi:10.6001/zemesukiomokslai.v20i1.2633

Milda Gumbytė
Violeta Makarevičienė
Svitlana Kalenskaya
Anatolyj Junik

DOI: https://doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v20i1.2633

Keywords: riebalų rūgščių metilesteriai, aliejingųjų augalų aliejus, biodyzelino kokybės rodikliai, peresterinimas

Abstract

Dėl mažėjančių naftos atsargų ir mineraliniais degalais varomų variklių išmetamųjų dujų neigiamo poveikio aplinkai biodyzelinas, kaip alternatyvus kuras, tampa vis svarbesniu. Biodyzelinas yra ilgos grandinės riebalų rūgščių monoalkilesteriai, gauti iš atsinaujinančių žaliavų (augaliniai ir gyvūniniai riebalai, dumbliai, atliekiniai aliejai bei taukai ir kt.). Žaliavos biodyzelino gamybai pasirinkimas priklauso nuo cheminių procesų, aliejaus fizikinių bei cheminių savybių ir proceso ekonomikos. Darbe įvertintos aliejingųjų augalų sėklų (rapsuko, aliejinių linų, pašarinių ridikų, baltosios ir rudosios sareptinės garstyčių, sėjamųjų rapsų (minimalia ir maksimalia trąšų norma), ropės ir laukinių kopūstų hibrido, saulėgrąžų) aliejaus panaudojimo galimybės biodyzelino sintezėje. Nustatyta, kad tirtose aliejingųjų augalų sėklose didžiausią aliejaus kiekį (daugiau nei 35 %) turėjo rapsuko, sėjamųjų rapsų, aliejinių linų, pašarinių ridikų augalų sėklos.