Magnio trąšų įtaka vasariniams miežiams skirtinguose dirvožemiuose

Abstract

2008–2010 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC )Agrocheminių tyrimų laboratorijos vegetacinių bandymų aikštelėje buvo atlikti devyni vegetaciniai bandymai iš įvairių Lietuvos vietų surinktuose skirtingo karbonatingumo dirvožemiuose. Juose buvo auginti ‘Simba’ veislės vasariniai miežiai, kurie buvo tręšti 2 ir 4 g m2 magnio (Mg) trąšų normomis (sutr. Mg20, nes buvo panaudota 20  kg  ha–1 magnio trąšų ir Mg40  –  40  kg  ha–1). Tyrimai parodė, kad Mg20 norma iš esmės didino vasarinių miežių grūdų derlių tik mažo karbonatingumo dirvožemiuose. Tokiuose dirvožemiuose judraus magnio (MgA-L) kiekis sudarė 135–273 mg kg–1, kalcio (CaA-L) – 912–1 894 mg kg–1, karbonatai – 0–0,08 %, pHKCl – 4,3–5,3, o vasarinių miežių grūdų derliaus priedas tręšiant Mg20 norma buvo 4,4 %. Šiaudų derlių magnio trąšos Mg20 ir Mg40 vidutiniškai didino 4,1 %, tačiau esminiai skirtumai gauti tik 4 bandymuose. Magnio trąšos, nepriklausomai nuo dirvožemio karbonatingumo, daugelyje bandymų iš esmės didino žaliųjų proteinų kiekį grūduose ir šiauduose. Mg20 norma grūduose žaliuosius proteinus esminiu skirtumu padidino 8,2 % ir Mg40 – 13,6 %, o šiauduose Mg20 – 9,9 % ir esminiu skirtumu Mg40 – 15,1 %. Magnio trąšos neturėjo įtakos magnio kiekiui grūduose, tačiau jo daugiau nustatyta karbonatinguose dirvožemiuose išaugintuose grūduose. Magnio kiekis nuo magnio trąšų šiauduose nesikeitė, tačiau karštais metais jo kiekis didėjo. Magnio augalai bandymuose vidutiniškai sunaudojo 0,71 g m2 arba 44 % Mg20 normos kiekio. Koreliacinė analizė parodė, kad miežių grūdų derlius priklausė nuo judriojo magnio kiekio dirvožemyje, nustatyto A-L metodu (r = 0,616, P < 0,01) ir vandens ištraukoje (r = 0,735, P < 0,01). Kai judrusis magnis dirvožemyje buvo nustatytas kalcio chlorido, kalio chlorido, amonio acetato ir Mehlich 3 metodais, koreliacinės priklausomybės negauta.