Įvairių gluosnių (Salix L.) veislių auginimo kurui tyrimai

Abstract

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale atliekami tyrimai, kurių tikslas nustatyti gluosnių žilvičių (Salix viminalis) ‘Tora’, ‘Tordis’ veislių ir ilgalapių gluosnių (Salix dasyclados) ‘Gudrun’ auginimo žaliajam kurui ypatumus lengvos granuliometrinės sudėties dirvoje. Gluosnių gyvašakės 20 cm ilgio buvo pasodintos 2005 m. pavasarį. Tarpueilių plotis – 75 cm, atstumas tarp augalų eilutėse – 65 ir 50 cm. Tarp dviejų eilučių palikti 1,5 m tarpueiliai. Gluosnių gyvašakėms visiškai prigijus, jie buvo tręšiami azoto trąšų normomis: N0, N30, N60, N90 ir N120. Nustatyta, kad gluosnių derliui didelės įtakos turėjo jų patręšimas azoto trąšomis bei sodinimo tankumas. Geriausiai prigijo gyvašakės ir sparčiausiai augo ‘Tora’ ir ‘Tordis’ veislių gluosniai. Vegetacijos pabaigoje atskirų augalų ūgliai pasiekė iki trijų metrų aukštį. Gluosniai ‘Gudrun’ augo žymiai lėčiau, jų atžaliniai ūgliai šakojosi ir užaugo žemesni. Daugiausiai natūralios biomasės per 3 metus užaugino ‘Tora’ ir ‘Tordis’ gluosniai, vidutinis derlius siekė 83,5–85,9 t ha–1, o patręšti azoto trąšomis N90 – padidėjo iki 87,0–90,7 t ha–1. Gluosnių veislės ‘Gudrun’ biomasės derlius buvo vidutiniškai apie 20 t ha–1 mažesnis.