Biologinių preparatų naudojimo cukrinių runkelių pasėlyje efektyvumas

Abstract

Biologinių preparatų poveikio cukrinių runkelių produktyvumui tyrimai vykdyti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto (tuo metu – Lietuvos žemės ūkio universiteto) Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas, sekliai glėjiškas išplautžemis (Calcari-Epihypogleyic Luvisol) – IDg8-k. Cukrinių runkelių priešsėlis – žieminiai kviečiai. Cukriniai runkeliai biologinių preparatų Azofit ir Terra Sorb Foliar tirpalais apipurkšti du kartus: keturių porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (17–18 BBCH) ir 5–6 porų tikrųjų lapelių augimo tarpsnyje (21–22 BBCH). Kiti agrotechniniai darbai atlikti pagal Bandymų stotyje naudotą cukrinių runkelių auginimo technologiją. Cukrinius runkelius apipurškus bandyme tirtų biologinių preparatų tirpalais, runkeliai intensyviau augo ir vystėsi. Dėl biologinio preparato Azofit įtakos sparčiau augo šakniavaisiai. Runkelių, paveiktų šiuo preparatu, derlius patikimai padidėjo: augalus apipurškus vieną kartą – 8,13 t ha–1, apipurškus du kartus – 9,29 t ha–1, palyginti su kontrole (runkeliai biologiniais preparatais nebuvo apipurkšti). Dėl biologinio preparato Terra Sorb Foliar įtakos šakniavaisiuose intensyviau buvo kaupiamos cukrinės medžiagos. Runkelius šio preparato tirpalu apipurškus vieną kartą, šakniavaisių cukringumas patikimai padidėjo 1,03 %, apipurškus du kartus – 1,14 %, palyginti su biologiniais preparatais neapipurkštų runkelių šakniavaisių cukringumu. Daugiausiai baltojo cukraus gauta cukrinius runkelius apipurškus biologinio preparato Azofit tirpalu: atitinkamai 1,61 t ha–1 ir 1,90 t ha–1, arba 19,7 % ir 23,2 % patikimai daugiau, palyginti su kiekiu baltojo cukraus, gauto cukrinių runkelių neapipurškus biologinių preparatų tirpalais. Raktažodžiai: cukriniai runkeliai, biologiniai preparatai, derlingumas, cukringumas, baltasis cukrus