Algis Petras Piskarskas

Anotacija

ALGIS PETRAS PISKARSKAS
(1942-12-19 – 2022-06-11)

Eidamas 80-uosius metus, mirė vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos narys prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. A. P. Piskarskas savo novatoriškais lazerių fizikos, netiesinės optikos, ultrasparčiosios lazerių spektroskopijos, lazerių mikrotechnologijos ir ekstremalios lazerių šviesos tyrimų sričių moksliniais darbais padėjo Lietuvos lazerių mokslo pamatus. Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius. Jau dirbdamas Lietuvoje ištyrė ultratrumpųjų lazerio impulsų sukeltus parametrinius reiškinius kristaluose, šviesos gijų, sūkurių ir X-impulsų generavimą, ultrasparčiuosius fotosintezės, fizikinius fotodinaminės navikų terapijos vyksmus, 3D lazerinį mikrofabrikavimą femtosekundiniais lazeriais bioaudinių inžinerijai ir fotonikai. Kartu su mokiniais sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinį generatorių ir stiprintuvą, ultrasparčiųjų vyksmų spektrometrą ir lazerių pramonėje bei moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA.

A. P. Piskarsko mokslinė ir organizacinė veikla buvo įvertinta ne vienu apdovanojimu. 1984 m. apdovanotas SSRS valstybine mokslo ir technikos premija už netiesinės optikos tyrimus; 1992 m. – Alexanderio von Humboldto mokslo premija; 1994 m. – Lietuvos mokslo premija (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Šviesos parametriniai reiškiniai kristaluose (1984–1993 m.)“; 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi; 2001 m. – Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos premija už novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą; 2002 m. – Lietuvos mokslo premija (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“; 2003 m. – Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus miestui; 2007 m. – Partnerystės pažangos premija (su bendraautoriais) už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas; 2019 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą JAV (Fulbrighto programa), Vokietijoje, Italijoje. Skaitė kviestinius mokslinius pranešimus Berklio, Stanfordo, Oksfordo, Floridos, Miuncheno, Groningeno, Leideno, Sautamptono, Tokijo, Londono universitetuose, JAV Livermoro ir Los Alamoso nacionalinėse laboratorijose bei daugelyje tarptautinių konferencijų.

A. P. Piskarskas 1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas, Europos fizikų draugijos skyriaus valdybos narys (1995), Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas (nuo 2005), tarptautinių mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys, „Lietuvos fizikos žurnalo“ tarptautinio patarėjų komiteto pirmininkas, Alexanderio von Humboldto klubo prezidentas nuo 1994 metų.

Lietuva neteko iškilaus mokslininko, pakylėjusio šalies fizikos mokslus į plačiai vertinamas aukštumas.

Redakcinė kolegija